Lapkričio 5–7 d. Belgrade (Serbijoje) vyko tarptautinis Erasmus+ programos seminaras „Įtraukties skatinimas: karjeros orientavimo paslaugų gerinimas įvairių kultūrų mokiniams“ (angl. Fostering Inclusion: Enhancing Career Guidance for Students from Diverse Cultural Backgrounds). Į renginį susirinko karjeros specialistai, mokytojai, jaunimo darbuotojai ir švietimo ekspertai iš dešimties Europos valstybių. Europos Sąjungos finansuojamoje Tarptautinio bendradarbiavimo veikloje dalyvavo Telšių švietimo centro karjeros specialistė Jolanta Stonienė. Trijų dienų programa buvo skirta įtraukties stiprinimui, praktinių metodų dalijimuisi ir naujų partnerysčių kūrimui, siekiant geriau atliepti migrantų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų grupių jaunimo karjeros poreikius.

Renginys prasidėjo sveikinimo žodžiais ir įžangine paskaita, kurią skaitė dr. Nataša Simić, Belgrado universiteto Psichologijos instituto tyrėja. Pranešime „Jaunimo iš marginalizuotų grupių vystymosi, ugdymo ir karjeros kelias“ ji pristatė naujausius tyrimus apie sociokultūrinių veiksnių poveikį jaunimo raidai. Lektorė akcentavo, kad norint užtikrinti lygias galimybes, švietimo bendruomenė turi geriau suvokti įvairią mokinių patirtį – nuo migracijos istorijų iki socialinių iššūkių, su kuriais jie susiduria kasdienėje aplinkoje.

Praktinėse sesijose dalyviai mokėsi vienoje iš dviejų paralelinių dirbtuvių:

„Kūrybiniai karjeros ugdymo įrankiai darbui su migrantų jaunimu“ (Creative Career Tools for Work with Migrant Youth). Lektorės – Hana Marková ir Adéla Kotorová iš Čekijos organizacijos META.

Užsiėmimo metu pristatytas kūrybinis metodas „Gyvenimo upė“, padedantis jaunuoliams reflektuoti savo gyvenimo patirtį, įvardyti iššūkius ir numatyti ateities kelią. Lektorės pasidalijo savo darbo patirtimi su migrantų vaikais Čekijoje, pabrėždamos, kad integracijai būtina kompleksinė pagalba: intensyvi kalbos mokymo programa, emocinės gerovės stiprinimas, pasirengimas mokytis vidurinėje mokykloje ir nuolatinė karjeros konsultavimo pagalba.

„Nuostabioji septyniukė“ – psichosocialiniai įgūdžiai jaunimui iš nepalankios aplinkos (The Magnificent Seven).  Lektorė – Ljubica Kuriždža, socialinė darbuotoja ir psichoterapeutė iš Serbijos.

Dirbtuvėse buvo pristatyti septyni pagrindiniai socialiniai ir emociniai įgūdžiai, padedantys rizikos grupių jaunuoliams sėkmingai adaptuotis mokykloje, bendruomenėje ir vėliau – darbo rinkoje. Dalyviai analizavo realius atvejus ir diskutavo apie praktinius paramos būdus.

Antros dienos popietę dalyviai lankėsi Belgrade veikiančiame socialiniame versle „Café Bar 16“ (liet. Kavinė 16), įsteigtame Jaunimo integracijos centro (CIM) iniciatyva. Ši kavinė suteikia galimybes gatvės jaunimui – čia jie mokosi profesinių ir socialinių įgūdžių, gauna mentorystę, pagalbą ieškant darbo bei įgyja pirmąją realią darbo patirtį.

Apie projektą pasakojo jo koordinatorė Jasna Bratičević, pabrėžusi, kad veikla ne tik padeda jaunuoliams įgyti savarankiškumo, bet ir kuria saugią bendruomenišką aplinką, kurioje jie jaučiasi priimti ir įgalinti.

Trečioji diena skirta naujų skaitmeninių priemonių pristatymui. Dalyviams buvo pristatyti:

• Pabėgėlių užimtumo platformos iniciatyva (Refugee Employment Platform Initiative) – projektą pristatė Steven Bunce, UNHCR atstovas.
• SCOBO – Lietuvos sukurta įtraukaus mokymosi ir karjeros planavimo platforma (pristatė Rugilė Trumpytė).
• iwelcome-project.eu – Vokietijos platforma, padedanti integruotis migrantų šeimoms (pristatė Ketevan Mtvarelidze, Kitev).

Šios priemonės padeda karjeros konsultantams veiksmingai dirbti su skirtingų kultūrų ir kalbų mokiniais, ypač tais, kurie susiduria su integracijos sunkumais.

Mokymų pabaigoje vyko praktinė sesija „Kas toliau ir ką galime padaryti kartu?“, skirta Erasmus+ projekto planavimui. Dalyviai susipažino su programos mobilumo (KA1) ir bendradarbiavimo (KA2) galimybėmis, analizavo, kaip per projektus galima sukurti naujus metodus ar pasitelkti užsienio patirtį įveikti vietos bendruomenių iššūkius.

Mažose grupėse specialistai kūrė projektų idėjas, nustatydami tikslines grupes, rezultatus, išteklius ir vertinimo būdus.

Uždarymo sesijoje dalyviai buvo pakviesti reflektuoti, kokios idėjos ar praktikos jiems įsiminė labiausiai. Renginio organizatoriai pristatė planuojamas 2026 m. iniciatyvas:

• Įtraukus karjeros orientavimas mokiniams, turintiems emocinių ir elgesio sunkumų – seminaras vyks Lietuvoje 2026 m. balandį.
• Karjeros orientavimo vaidmuo pereinant iš pagrindinės mokyklos į profesinį mokymą – renginys Danijoje 2026 m. gegužę.

Ši tarptautinė patirtis yra itin vertinga Lietuvos karjeros specialistams, ypač dirbantiems su mokiniais iš Ukrainos, kuriems reikalinga tiek emocinė, tiek praktinė integracijos pagalba.

Belgrado pavyzdys – ypač „Kavinė 16“ – įkvepia svarstyti apie saugių, bendruomeniškų popamokinių erdvių kūrimą, kuriose jaunuoliai galėtų mokytis socialinių įgūdžių, bendrauti ir jaustis priimti. Tokių erdvių kūrimas Lietuvoje sustiprintų jaunimo motyvaciją, savarankiškumą ir padėtų sėkmingiau integruotis į visuomenę bei darbo rinką.