Pirmąjį Telšių STEAM atviros prieigos centro gimtadienį paminėti ir kartu su Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslo darbuotojais atlikti STEAM iššūkius, pakvietėme Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų 11-12 kl. moksleivius ir mokytojus.
STEAM iššūkis ,,Vandens tarša ir jos mažinimo būdai“
Kodėl naftos teršalų išsiliejimas Baltijos jūroje turi neigiamos įtakos ekosistemai, žmonių sveikatai ir ekonomikai? Kokia yra gamtinių – aplinkai draugiškų sorbentų sorbcinė geba imituojant naftos ir jos produktų išsiliejimą ir jų valymą jūroje? Kaip vyksta sorbcijos procesas? Kokie veiksniai jį lemia? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo mokiniai atlikdami ,,Vandens tarša ir jos mažinimo būdai” STEAM iššūkį, kurį moderavo dr. Tatjana Paulauskienė, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Inžinerijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja, atžalinės įmonės MB Inobiostar įkūrėja. Užsiėmimo metu buvo kalbama apie naftos ir jos produktų daromą žalą Baltijos jūrai. Atlikdami šį iššūkį mokiniai tyrė kaip natūralūs sorbentai, tokie kaip durpės, pjuvenos, vilna, šuns plaukai, gali nedarydami žalos gamtai išvalyti naftos produktus iš Baltijos jūros.
STEAM iššūkis ,,Linksmųjų vėliavėlių programavimas“
STEAM iššūkio „Linksmųjų vėliavėlių programavimas”, kurį moderavo dr. Gediminas Gricius, docentas, Jūros tecnologijų ir gamtos mokslo fakulteto, Informatikos ir statistikos katedros bakalauro studijų programos „Informatika“ vadovas ir dr. Audrius Senulis, mokslo darbuotojas, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto katedros bakalauro studijų programos „Elektros inžinerija“ vadovas, mokiniai gilino turimas informacinių technologijų žinias. Ardruino IDE aplinkoje programavo vėliavėlių judėjimą. Etapais keisdami programą moksleiviai turėjo realią galimybę pamatyti, kaip parašyta programa veikia fiziniu lygmeniu. Stebėdami programavimo rezultatus ir eksperimentuodami moksleiviai jautė džiugesį. Teorijos ir praktikos ryšys jų akyse uždegė intrigos ir smalsumo ugnelę.
Inovacijos, STEAM iniciatyvos, studijos Klaipėdos universitete
Mokiniams ir mokytojams KU mokslo darbuotojai pristatė ir „InoBioTech Baltija“ parodą. Ekspozicijos stenduose – nuotraukos iš mokslinių laboratorijų, kuriose kuriant biotechnologiją eksperimentuota kone dvejus metus, vaizdai, fiksuoti per vasarą Klaipėdos uoste vykusius bandymus realiomis sąlygomis, bei vaizdinės priemonės, leisiančios smalsiam žmogui lengviau įsivaizduoti, kaip veikia mokslininkų sukurta biotechnologija. Projekto „InoBioTech Baltija“ komanda pastaruosius mėnesius laboratorijos sąlygomis testavo įvairias iš vandens ir smėlio išskirtas mikroorganizmų kultūras bei skirtingus natūralios kilmės sorbentus. Pasirodo, kad iš visų bandytų sorbentų geriausias rezultatas gautas naudojant šiaudus. Mokslininkai šiaudus hidrofobizavo, kad jie netrauktų vandens, tik surinktų naftos teršalus ir kuo ilgiau išsilaikytų vandens paviršiuje. Kitame etape į sorbentus buvo imobilizuojamos ir auginamos tam tikrų mikroorganizmų rūšys – bakterijos ir grybai. Gamtoje randami mikroorganizmai turi gebėjimą skaidyti įvairios kilmės organines medžiagas, tarp jų yra ir tokių, kurie gali skaidyti naftą bei jos produktus.
Mokiniai turėjo unikalią galimybę renginio metu pabendrauti su Klaipėdos universiteto atstovais, individualių pokalbių metu, supažindino moksleivius su vykdomomis studijomis, kuriamomis inovacijomis. Mokiniams tapo aiškesnė ,,mokslo virtuvė“ , sužinojo kaip atsiranda naujos žinios, kaip jas taikyti problemų sprendimui. Mokiniai suprato, kad gali tapti mokslininkais, ir kad tai nepaprastai įdomi veikla.
